Keli tyrimai rodo, kad nepaisant delta varianto plitimo, pilnai pasiskiepijus nuo COVID-19, tikimybė užkrėsti kitus smarkiai sumažėja. Tyrimų rezultatai atmeta tarp kai kurių paplitusią idėją, kad vakcinos nebetrukdo koronavirusui plisti.
„Jos absoliučiai sumažina platinimą“, – sako Christopheris Byronas Brooke iš Ilinojaus universiteto (JAV). – Vakcinuoti žmonės kai kuriais atvejais perneša virusą, bet duomenys visiškai aiškiai rodo, kad pavojus, kad virusą perneš vakcinuotas asmuo, yra daug, daug mažesnis, nei neskiepytas“.
Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad delta variantu užsikrėtusiems vakcinuotiems žmonėms tikimybė užkrėsti kitus yra 63 proc. mažesnė, nei nevakcinuotiems.
Tai tik šiek tiek mažiau, nei alfa varianto atveju, sako tyrimui vadovavusi Brechje de Gier iš Nyderlandų epidemiologijos ir užkrečiamų ligų tyrimo centro. Anksčiau jos komanda išsiaiškino, kad vakcinuoti žmonės, užsikrėtę alfa variantu, nevakcinuotus žmones užkrečia 73 proc. mažesne tikimybe, nei nevakcinuoti.
B.de Gier pažymi, kad svarbu suvokti, jog bendras vakcinavimo poveikis platinimą mažina net daugiau, nei 63 procentais – nes dauguma vakcinuotų žmonių nė neužsikrečia.
Naudodama Nyderlandų kontaktų sekimo sistemos duomenis, B.de Gier komanda aiškinosi vadinamąjį antrinės atakos santykį – nustatytų atvejų užkrėstų kontaktų proporciją. O tada tyrė, kiek ją sumažino vakcinacija, atsižvelgiant į amžiaus faktorių.
Mokslininkė sako, kad viso perdavimo sumažinimo dėl vakcinacijos apskaičiuoti negalime, nes nežinome, kiek vakcinacija sumažina užsikrėtimo riziką. Bet net tarus, kad skiepai infekcijos riziką sumažina tik per pusę, tai reikštų, kad bendrai vakcinos viruso perdavimą sumažina daugiau nei 80 procentų.
Kiti mokslininkai aiškinosi visą poveikį. Anksčiau šiais metais Ottavia Prunas iš Jeilio universiteto (JAV) pritaikė du skirtingus modelius duomenims iš Izraelio, kur buvo naudojama „Pfizer“ vakcina. Mokslininkų komandos išvada buvo, kad bendras vakcinos efektyvumas prieš infekcijos perdavimą buvo 89 procentai.
Tačiau buvo naudojami duomenys tik iki kovo 24 d., prieš įsigalint delta variantui. Dabar komanda, naudodama šviežesnius duomenis, aiškinasi delta varianto įtaką, sako O.Prunas.
Idėja, kad vakcinos taip efektyviai nebeužkerta kelio perdavimui, galėjo kilti iš liepos mėnesį paskelbtos naujienos, kur buvo teigiama, kad vakcinuoti žmonės „gali pernešti tiek pat virusų, kaip ir kiti“. Tačiau net jei tai būtų tiesa, vakcinos vis viena smarkiai sumažintų perdavimą – nes būtų mažiau užsikrėtusių.
Tiesą sakant, naujienų pranešimą įžiebęs tyrimas nematavo virusų kiekio tiesiogiai, o rėmėsi vadinamu Ct lygiu, virusinės RNR rodikliu. Tačiau šis RNR gali atsirasti iš imuninės sistemos jau sunaikintų virusų. „Galima matuoti RNR, tačiau tai yra beprasmiška“ – sako Timothy Peto iš Oxfordo universiteto.
Esama ne vieno įrodymo, kad Ct lygis nėra tinkamas virusų kiekio rodiklis. Visų pirma, faktas, kad infekuoti pasiskiepijusieji daug rečiau užkrečia kitus. T.Peto atliko panašų į de Gier tyrimą, naudodama s kontaktų sekimo duomenis iš Anglijos – ir gavo panašius rezultatus.
Antra, T.Peto komanda konkrečiai parodė, kad tarp Ct lygio ir užkrečiamumo ryšys silpnas. „Atrodė, kad tų, kurių po vakcinavimo testas buvo teigiamas, virusinė apkrova buvo tokia pati, kaip ir nevakcinuotų. Manėme, kad jie tokie pat užkrečiami – bet pasirodo, kad jie mažiau užkrečiami“, – teigia mokslininkas. Anot jo, tai gan svarbu, o žmonės buvo pernelyg pesimistiški.
Dar vieni įrodymai yra iš B.Brooke tyrimo. Jo komanda kiekvieną dieną nuo pirmojo teigiamo testo iki infekcijos išnykimo ėmė 23 žmonių bandinius ir atlikinėjo testus, tarp kurių buvo ir bandymai užkrėsti ląsteles in vitro.
Penkių iš šešių pilnai vakcinuotų žmonių nė vienas bandinys nebuvo užkrečiamas – kitaip nei daugumos neskiepytų žmonių. Tyrimas rodo, kad skiepyti žmonės skleidė mažiau virusų ir nustojo juos skleisti greičiau, nei nevakcinuoti, sako B.Brooke'as.
Bloga naujiena yra ta, kad T.Peto tyrimas rodo, jog vakcinos teikiama apsauga nuo kitų žmonių užkrėtimo ilgainiui silpnėja – maždaug po ketvirtadalį kas tris mėnesius, nuo antrosios vakcinos dozės. „Tai įtikino mane, kad besiskiepijantys sustiprinančiąja doze elgiasi teisingaim – sako jis. – Jie turėtų tai tęsti, jei yra stambus protrūkis“.
Parengta pagal „New Scientist“.
